Būna, kad likimas suveda ir skiria.
Nežinai ko laukti niekada.
Antrą pusę radę, šypsomės. Lyg vyriai
Durų girgždame, kai širdyje – skriauda.

Tad pakelkime už tuos, kurie daug metų
Neišduoda vienas kito kelyje.
Už jų šypsenų giedriausių pradžią,
Pirmą riksmą meilės lopšyje.

Už vaikus, vaikaičius, visą giminę –
Sklidinas pakelkime taures.
Ir už tai, kad jie, geru laiku užgimę,
Jubiliejines datas ilgai dar švęs.

O jei teks išeiti, kad jie ne po vieną
Slenkstį peržengtų, tiktai... drauge. Tegu
Būna taip. Smilga neliks ražienoje,
Ilgesyje nevaitos – vienatvėje – gūdu.

Šiandien kelkime už juos, kurie tiek metų
Neišduoda vienas kito kelyje.
Už jų žilą galvą, šypsnio pradžią
Ir ne vieną riksmą lopšyje.

Už vaikus, vaikaičius, plačią giminę –
Sklidinas pakelkime taures.
Ir už tai, kad šioje žemėj gimė jie,
Dovanojo tai, buvimą kas pratęs.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite