po minią vėju laisvės vaikšto nebijo jis joje pranykti
nes gimsta tarsi meilės laiškas ant tokio ar gali supykti

kada prigimtimi sparnuotas ir tau kas rytas gėrį neša
širdies melodijai išgroti būna ir didelis ir mažas

mažas tarsi lietaus lašelis bet troškuliui užteks malšinti
laisvę laisvi turėti gali lyg strėlę jei skraidina mintį

godas viršum minios palieję išbarstę tai kas dovanota
ir nesuvaldomi lyg vėjas jei šliaužiotų nesužinotum

nesužinotum vardo kelias kurs Lietuvą kasdien maitina
delnai tokių juk duona želia trys spalvos širdyje nakvynė

po minią laisvės vėjas vaikšto nebodamas joje pranykti
net rimę lieka meilės laišką žvaigždėj nakties gali skaityti

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite