Neliūdėk, vėjas palaukėj
Ievai kai kasas šukuos.
Neš lapus Šventoji, šaukia
Rudens vėrinį nešiot.

Gandrai paliko mus,
Naktį pakeičia diena,
Laikas praeis, netruks,
Grįš, Tėvynė jų – viena.

Širdie, plazdėk!
Svečias laikinas yra ruduo.
Kraičius surinks, išeis.
Sudie, – mojuos.

Žiemai stojus, ja – gėrėkis,
Šerkšno lange raštus kals.
Tuk, tuk, tuk – džiugiai virpėki,
Meilei vartelius atkelk.

Gandrai suras namus,
Datos pakeičia datas,
Lizdus suks ir vaikus
Ves. Nebūk liūdna, negesk.

Širdie, plazdėk!
Svečias laikinas yra ruduo.
Kraičius surinks, išeis.
Sudie, – mojuos.

Upė dangumi išplaukės,
Ieva žiedlapius barstys,
Tarsi nuotaka palaukės.
Vėl lakštingalos pragys.

Tu – už namus, gandrus,
Kelionę jų pas mus
Žydėk, širdele, verpk,
Sutverta dalint šviesius jausmus.

Širdie, plazdėk!
Svečias laikinas yra ruduo.
Kraičius surinks, išeis.
Sudie, – mojuos.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite