Mano plunksnose sukasi vėjas
Lyg laimingos prabudę pastogės
Nuo supamo lopšio. Nuo ąžuolo
Seno šakos šitiek matyti!
Šoka baltos skarelės, apvalios
Baltuoja galvelės
Močiučių,
Pilnos pasakų.
Eina perrišti karvių,
Gal ir pasaką kokią pasideda
Karvei burnon palaikyti.
Užgiedu, o balso
Pati nepažįstu
Ir užima kvapą
Tik baltos galvelės pakyla
Ir šypteli saugančiai,
Tarsi pažinodamos
Ar seniai laukusios.
Giedu, o giedu,
nes tiek daug papasakot!
Tiek daug, bet garsas
Nevirsta į kalbą,
O aš negaliu atsimint
Savo pasakos.
Per giesmę prasklendžia
Ir pačios karalių,
Ir žąsys, ir juodvarnių dvylika,
Ir pamočių niekad
Nepasektos podukrų laimės,
Saujelės kaulelių
Jų brolių,
Atgimusių paukščiais
Ar medžiais,
Kur lizdą susisuku aš jau
Keletą tūkstančių metų
Ir keletą tūkstančių pasakų
Pametu kelią.
Mano plunksnose sukasi vėjas.
Kalifas užmiršo burtažodį,
Vėl nežinau -
Mane ištaria ar tik užrašo.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite