Klodėl ruduo ateina, jei nerasiu
Tavęs tam parke, kur girti klevai
Ant lapų piešia mirtiną ekstazę
Ir kloja žemę lapais - piešiniais
Kur ant suoliuko liko tuščios vietos
Ir ilgis mūsų baimės bučinių -
Kuriuos droviai po tais klevais paslėpę
Vis laukėme lyg laimės dovanų .
Kalbu už du - tave tyla sukaustė
Užspaudė lūpas lediniu raktu -
Abu mylėjom rudenį Maldausiu -
Palaukt - į tavo rudenį einu.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite