Kai gyvenimas atrodo beprasmis
Ir kai laikas suspaustas ribų
Kai visa aplink vien tik knygos ir rašalas
Į rankas tave, Laime, geriu.

Atrodo, kartais, kad nieko nespėsi
Atrodo, kad ir prasmės mažai yra
Bet atsigręžk į dangų ir išvysi
Kaip moja tau švelni ir draugiška ranka.

Ji sako tau: aš su tavim!
Mylėk, tikėk manim širdim
Ir visa, kas yra ne taip
Paversiu dėl tavęs aš pelenais..

Nes ką turi dabar ir čia
Tai tik naujos pradžios pradžia
Ir visa, ką žinai šiandien
Rytoj gal mesi atliekų dėžėn.

Tad nusilenki praeičiai,
O dabartį priimk
Kaip pradžią ateičiai.
Žvelk mylinčiom akim.

Akimirka - štai tavo siekis
Ir tu valdai: laiminga ji ar ne.
Vesk mintį savo tiesiai, tik į priekį
Lai lydi tavo mintį šypsena.

Ar Laimė, Dievas, ar Likimas ar pats Tu,
Tai nesvarbu. Tik šauki: aš tikiu!
Į Laimę, Dievą, gal Likimą, gal Save...
Tik Tau vienam priklauso ši akimirka.

Tad kai kitą kartą knygos po ranka maišysis
Ir rašalas ant kelnių išsilies
Nepyk, o akimirkos paletę prisiminki
Ir neaukok DABAR dėl ateities.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite