pareina metais vienkiemis ir vėl išslysta
sudilęs sodas nebrangus prieš pjūtį
nuo samanų pernykščių žalčio žvilgsnis
sakais kankorėžių medum sugrįžta

ir lygios kupros tarp vilioklių ratų
vežimo kupino graudaus užustalio
sutinsta rūpesčiais šešėlius krato
į širdį boružės taškais nupurto

ir mezga kojines grublėtos mintys
sūrumo šventinio pakanka moterims
o nepagautas rytas pienu pyksta
prarūgusiu kiauram ąsotyje

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite