ir pavirto svajonė į mėšlą
ir pakilo drugys be sparnų
virš velykinio užknisto miesto
neragautų sapnų nerandu
neišlaukto žemyn pakilimo
neišgerto pavasario gurkšnio
susipynę gyvatės likimai
susipykę bet man jų netrūksta
ir gerai kad vėliau negu niekad
ir gerai kad anksti dar nugriūti
ant betirpstančio saulėje mėšlo
ant bedylančio alkio į pjūtį
virš velykinio užknisto miesto
virš tikrovės kuri nesvaigina
neįvykusi šalčio fiesta
ten kur du visada neramina

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite