Mano dideli vaike , žinok
Nebijau nebūties -
Tik bijau tavo sukrėsto žvilgsnio
Tavo buko tylėjimo ,
Pykčio bejėgio išskrosto .
Visada su kalte
Kažkokiais nedavimais, davimais,
Per greitu išėjimo kasdieniško tempo greičiu -
Lyg dar būčiau tokia, kiek buity užmirštoj reikalinga,
Lyg dar stengčiausi dėtis mažytės pilies vaiduokliu.
Mano mylimas "aš" -
Gera just tavo rūpestį paiką.
Nors žinau, kad kalbėti mums nėra seniai apie ką

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Renata Kuršytė 2014-03-26 16:22
gilu
#1 Aine 2014-03-11 15:54
Vidinis dialogas?... Daug pasakyta.