Matau ne vakarą - gal nerimą vėjuotą,
Ar jūrą šniokščiančią, tamsėjančiom pėdom
Ir mojantį rūkais šėšelį, kad sustotų
Išvargęs laikas šilko prietėmoj.
Kad būtų nutylėtas sapno vardas
Ir neateitų maldai kankinys,
Kuris meluoja vakarais kas kartą,
Kai sako man, kad niekada negrįš.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Renata Kuršytė 2014-03-26 16:23
miela skaityti