parduoda sutemos šešėlius nukainuotus
ir lengvas pagirias išblyškusių pagundų
kai žydi soduose atsitvėrimų baltos grotos
ir tykiai širdyje griaustinis laibas dunda

ir nerašyti įžadai ant plento krenta nuorūkom
delnais pavirsta ryto drėgnos kojos
ir vėtytas ir mėtytas dangus praryja nuoskaudą
išnyra saulėmis ir skersvėjį aukoja

lyg pelenai pelytų kvepia indulgencija
o nuometas lengvai į čadrą neša
sudėtas iškylai neįmantrus bagažas
į Užupį sugrįžti per Veneciją

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite