1. Įskrido balandis pro langą,
įskrido ir neskrenda lauk.
O tu pabandyk plika ranka
sparnuotą begėdį pagauk.
Atskrido visai netikėtai,
neturime vaišių jokių.
Ant stogo vėjuota ir kieta -
visai nebelinksma, tikiu...

Pr. 1. Ko raukiesi, pasipūtęs,
gal praneši kokią žinią?
Štai nuo pusryčių likutis -
valgyk košę avižinę.
Pasiliksi gal nakvynės?
nenuskriaus gražuolio niekas.
Tu jaunikis vestuvinis,
baltas baltas lygi sniegas...

2. Atleisi - nesiūlysiu viskio.
Jau tuščia? Na, tu pavarai!
Štai langas vėl atviras, skrisk gi!
Ne skrisi? Oi, klaidą darai...
Tave gal paleido netoli
ir širdį baugina dangus?
Kaip tu pasiryžai, keistuoli,
į svetimus skristi langus?

Pr. 2. Aš, žinok, tavęs nevysiu,
pasiliksi, jeigu nori,
tyliai langą uždarysiu,
juk ne vasara jau, sorry.
Sustiprės sparnai ir kūnas,
tapsi didelis ir storas
ir negąsdins jau Perkūnas -
aš išleisiu, būtų noras...


3. Tu gimęs skraidyti, poruotis,
pavasary veisti vaikus.
Tau laisvė brangesnė ar sotis?
Netinka tau būtas tvankus.
Atsidžiaugėm porą savaičių,
žmona sugebėjo supykt.
Tau laikas ieškot giminaičių
ar gerą mergaitę sutikt.


Pr.3. Ko skraidai per visą būtą?
Sustiprėjai, mankštiniesi?
Tuoj išnyksi lyg nebūta -
mano žodį paminėsi.
Košės valgyt jau nepuoli.
Tebevargina viešnagė?
Gaudyk laisvę, skrisk, gražuoli!
Įsidrąsink, na gi, na gi...

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite