perštėjimas krantų atrodė godžiai
liūdniau už nedaigintą vakarienę
po vieną ir miškais išlakstė žodžiai
kartkartėmis pralenkę laiko sieną
ir ne ruduo o vynas lijo lapais
beodžiais atsiskyrėliais miražo
kiekvienas buvo didis latras
o man kasmet rudens per maža
atstumo nenuvalkioto prieš žiemą
prieš vėją rūškaną ne valtyje
sėdėjome trise ir laukėm sniego
mišioms aukotoms laiko ratui
ir ne gana pilnatvės prieš sotumą
ir pilnatis neskauda tylint
išlaižius banaliai kartumą
paviršiuje surandam gylį

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite