Toks tradiciškas laikas -
Rudens lietūs žaidžias palangėj:
Gęsta nuorūkų karštis
Tamsiam užmaršties dubury.
Slogią nuotaiką keikia
Praeivė, šukuodama plaukus -
Atsisakius rudens lyg
Geltono nuo lapų taksi
Ir užmiršus, kur eina
Pakliūna į veidrodžių šalį.
Ten ruduo padalintas
Į šachmatiško skonio meniu -
Viename vien tik miško
Prisirpusių uogų arbatos
Kitame vien dejonės
cukruotos tikrų nuodėmių.
Taip tradiciškai sėdim,
Taip keikiam atšalusį orą,
Rūkom rudenį,spjaudom
įstrigusio kelio vaizdus.
Ir galbūt tai geriausia,
Ką iškvėpia rudenio žaismas
Ir galbūt tai tikriausia
Ką šneka lietus apie mus.

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Renata Kuršytė 2013-09-28 10:34
geras tekstas