trys delnai mano kojose bręsta
lyg lėta pavėlavus krūtinė
kai vaivorykštė miega ant krašto
tavo žodžiai kasdien paskutiniai
mano miestas kas rytą prieš kalną
į pakalnę tavieji šešėliai
surimuoti atodūsiai lanko
nepažįstamo angelo vėlę
kvailas vėjas apgirtęs ir nuogas
pilnas nuodėmių ir atleidimų
pažadėjo gyvenimą uogoms
pamelavo pamišęs sūpynėje
supratau ne laiku jis užgriuvo,
susivėlusį medį apgavo
atskaičiavo metus per vienatvę
kvailas vėjas užmigęs už stalo

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite