girta žiema kedena kovui plaukus
kai ne ruduo batus madingus siūlo
o tu žaviai pavasario nelauki
graži savim ir ne savim graži
delčia karti o dar kartesnis vynas
be nuosėdų ir be žilų pagundų
o aš seniai tavim pasidabinęs
pavasariu beprotiškai tikiu
ir nesvarbu kad per slidu sustoti
prie praeities atodangų ir žvyro
žiemos laiškai skylėti ir kuproti
šukuoja plaukus kovui ant pečių
o tarp kolonų miegančių letarge
šlavėjų bliuzą groja saksofonas
kai ne ruduo šventoriuj moja šluota
kolonų mišios nesutraukia piligrimų

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 skambiTyla 2013-02-21 11:17
Puikiai, sužavėta.