Nesekiok, nusibodėli angele,
Aš tik Kainas, tetrokštąs bausmės,
O turiu tiktai vakarą baimėje,
Kad ir vėl nieks manęs nenudės,
Neprakeiks mirtimi ir tik dulkėse
Tarp kitų dulkinų patalpins,
Ir klajosiu nuo ryto liturgijos
Iki pat vakarinės žvaigždės ,
O iš paskos keliausi tu , angele,
Ir neleisi pabaigti kančias.
Man reikėjo užmušti ne Abelį,
O pradėti nuo pačio savęs.
Nuo pavydo, svajonių ir vaismedžio,
Nuo pirminės tėvų nuodėmės -
Nuo vidinio maištaujančio kliedesio
Nuo maniškės kilimo esmės.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite