Žvelgiu į dangų debesuotą,
jame palaikymą regiu
ir žolę kvepiančią, rasotą
guldau prie kojų su dalgiu.

Čia mano tėviškė nuo seno,
čia mano protėvių kapai
ir mes gyvenam kaip išmanom
kol skamba dainos ir varpai.

Žvelgiu į žydrą giedrų dangų
pro langą namo ant kalvos.
Aš pirkt nesiruošiu prabangų,
nors mes čia sutelpam vos vos.

Jame galiausiai gimė tėvas,
o namą statė jo tėvai.
Aplinkui girios, kalvos, pievos,
kur sielos klaidžioja laisvai.

Keliu aukštyn akis be baimės
kada žaibuoja iš dangaus:
mirt čia - didesnės nėra laimės,
manęs nič niekas neapgaus.

Siekiu - prie motinos, tėtulio,
ilsėtis užtvaroj savoj,
kad skelbtų antkapis - čia guli
litvinas, gimęs Lietuvoj.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Jonathan 2012-07-16 00:26
Nostalgia. Tiktai su tuo antkapiu tai neskubek, nes kol dar turi tevus, tu esi vaikas.