Štai ir vėl be pinigų -
oi, kaip, žmonės, nesmagu!
Kas gi čia per velniava?
Pas man talentų krūva!

Bet tame, matyt, esmė,
kad be darbo aš namie -
kad vengiu ( be pagirių! )
reikaliukų nešvarių.

Giminaitis prie turtų
po taurelių išgertų,
kaip bakselių prisiskint
mane pradeda mokint:

- Tavo bėdos iš menkų,
praturtėti nesunku,
aš bejausmiu ne virtau,
štai pagelbėsiu ir tau.

Jei problemų kils, prašau -
ką pamokyt ar nušaut,
ar išvengti pajamų,
pirkti smulkiai ar urmu.

- "Ratai", "žolės" tarp vaikų,
"lochotronas" - tai puiku!
Aš galvoju, ne trukdyk -
čigoniukų pasamdyk...

Aš paklausiau:" Tarp mudu -
kaip be melo ir skriaudų?
Kad nič nieko nenukaut..."
- Sąžiningai? Baik juokaut!

Turi du galus lazda -
aš vengiu jo nuo tada.
Bet tiesa tokia tyra -
mano darbo nebėra.

Galą sau pasidaryt?
Ar į Angliją varyt?
Ne nusiųskit kuo toliau...
Ko gi imtis pagaliau?

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite