apvaizdos trupiniai užpildys sielą
mintis nektaro saldumu užglostys
o aš kalba begarse skalbsiu gėlą
į narvą spindintį tave žingsniu priglausiu
į nežinią per įgimtą žinojimą
plaukais šlapiais artėsi rūko pasitikti
kartosi nepagydomai pastojusi -
palikit gyvą nuodėmę širdy palikit
iš balto baltas toks ryškus naivumas
kaip pirmas potėpis svaigus į kūno drobę
turėjimas savy apkartins odą
giliai į išorę dažais prakvips kartumas

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite