kai Kalėdos kankina be gėdos
artimiausius kur miega prie krašto
sudarkau savo juokdarę sielą
kad žudytų mane ir neklaustų
kiek kainuoja vokalas be melo
ir už kiek parsiduodu tėvynei
mano mėlynos lūpos atšalo
o laiškai be keleivių nuvylė
o dangus ties riba negilus
vien tik moterys tikros ne mano
aš šiandieną gyventi gajus
o numirti jau vakar per senas
ir gerai kad žiema ne viduj
ir blogai kad vidus ne už borto
mano kūniškas grožis išdžius
bet kišenėje ženklintos kortos

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite