Nežinai, mylimasis, - sapnais apsidengusi bėgau
Per pražydusio ledo raštuotų lelijų takus,
Kur nuo krentančio pasakų sniego kvepėjo Kalėdom,
... O apšalusios pėdos kryžiavos, suliesdamos mus.

Nereikėjo laužų - mes šerkšnais apklijavom blakstienas,
Kai išdykusios snaigės bučiavo papuoštas akis:
Nežinojom , brangus, kad tos naktys baltesnės už dienas -
Bet dabar pasimelskim abu - gal Kalėdos sugrįš.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 nebe 2012-11-06 18:30
patiko man gana zvarbu bet tuo pat realu :) kad ir "nezinojom, brangus kad tos naktys baltesnes uz diena" :) labai maloniai perteikta ;]
#2 Pranciška Regina Liubertaitė 2011-12-15 07:12
Nuoširdu. Tik gal pavadinimo reikėtų kiek kitokio, nes į maldą nepanašu.
#1 AneBryde 2011-12-12 06:44
Nuoširdu, gražu ir tauru.