Išlijo skausmas vagą skruoste
Kantrybė virto akių šviesa
O rankos ilgisi paglostyt
Tokia jau rankų mamos dalia

Maži džiaugsmai tol nesupranta
Kiek telpa meilės mamos delne
Kuomet užaugę staiga nustemba
Kad patys jau kažkam mama

Ir liaujasi burnot prieš lemtį
Pamiršta savo triūsus, bėdas
Suskumba šiap sau ar per šventę
Pas išsiilgusias mamas

Ir vos tik peržengę per slenkstį
Už kurio kliuvo dar vaikais
Paklaus kalti kad nesilankė
Na labas mama kaip laikais

Kaip sveikatėlė kaip tėvelis
Kaip sode kriaušė obelis
Ar bevaliojat pjaut pievelę
Ar ryt švies saulė o gal lis

Ir nesvarbu kad kaulai gelia
Smagu kad vėl vaikų gausa
Kad net nesutelpa prie stalo
Taip išgausėjusi šeima

Svarbu kad grįžo kad išalkę
Mama paglostys pamaitins
Jos rankose dar tiek daug meilės
Anūkų šimtas neapims

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite