Geltonas paprastas namukas-
kadaise buvo ten jauku,
bet lapas šiferio nusmuko,
vienu prikaltas vinuku,

tvora vos laikosi "ant kojų",
prie vyšnios glaudžiasi, gudri.
Durelė jau pasiaukojo,
įsmigus žemėn patvory,

Stiklai itrūkę, nevalyti -
beaidė jaučiasi tyla,
suoliukas - jei sumąsto lyti,
prie jo susirenka bala.

O inkilėlis-invalidas,
atrodo, čirkšt - ir subyrės,
ten vapsvos - šitokios palydos
nei vienas svečias nenorės.

Takelį - žolės pajuokavo,
tik pagal nuojautą rasi.
Tie, kas čionai šeimininkavo,
seniai toli, padebesy...

Atrodė viskas lyg po maro,
bet durys staigiai atsidaro
ir iš namų, kuriuos tiriu
su žavia šypsena pavaro
berniukas mažas, penkerių...

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 AneBryde 2011-09-21 18:06
Liuks! Gražiai Gimtinė aprašyta, nušvito juk ir man diena, astrų pulkelis širdy žydi močiutė glosto, šypsena žydi ant jos raukšlėtų skruostų... Ak, kaip norėtųsi sugrįžt į palaimingą Meilės uostą, bet... metai užtrenkia duris. ----------------------------- Ačiū, Alik :O)
#3 Aine 2011-09-21 15:56
Labai žaismingas ir gyvas tekstas. Lengvi, dainingi sąskambiai...
#2 Jonathan 2011-09-16 21:58
DIDELIS ACIU!!!
#1 skambiTyla 2011-09-16 20:17
Jautrūs prisiminimai...Gerai, bent jie lieka