Kur skliautu ugnies Deivę pakylant
Vėjai šlovina kanklėmis meldų
O dangus skuba sveikinti tylą
Vis kartodamas vyturio maldą

Kur lakštingaloms nugalint laiką
Giesmės naktį išperša rytui
O Aušrinė- Mėnesio vaikas
Vėlei Saulę palydi į Rytus

Kur jos pievose ganosi smilgos
Pagal bičių gėlėtą simfoniją
Kur rankas tiesia obelys šiltos
Į alyvų pastelės harmoniją

Kur žolės prapjautas flakonas
Laisto ryto kvapais Žemės odą
Ir vaiskaus aromato atomai
Išklegės žemuogėlėm po sodą

Kur gyvenimai vasarų verda
Rudenėliai kur kelias ir gula
Senas klevas girtuoklis su beržu
Už pavasarius pakelia sulą

O pavasariai puošias karoliais
Su svarovski iš sniego liemenėm
Prie šaltinio kur gluosnis- vienuolis
Murkia polaidžiui savo šakelėm

Aš žinau tenai mano Žemėlė
Kur sūpuoja mane Dievo vaiką
Po sietynu Visatos akelių
Virš Tiesos, virš Maldos ir virš Laiko

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 credo 2011-04-28 05:57
Ne apie turinį kalba. Ir eilių vertė gerą truputėlį iškreipta... Norėjau tik likti naudingu perskaitęs ir pataręs. O kilogramų mėgėjai tikrai neatsilieps.
#2 Jonas 2011-04-28 04:49
Jei nėra turinio ir pusės posmo bus per daug. O jei eilėraščiai būtų rašomi tik nesugebantiems išlaikyti vadžių klausytojams, tuomet eilės būtų pardavinėjamos maksimose kilogramais. Šiek tiek atsiprašau už kandumą...
#1 credo 2011-04-27 19:57
Septyni posmai - perdaug, nes sunku klausytojui išlaikyti įsiklausymo į prasmę vadžias...