kai nuo kainos nukandau karolius
raumeningus ir veidu į priekį
sugrįžau pas prapuolusius brolius
nevėdintoj per amžius palėpėj
ne be ginklo tik veidu į nugarą
aklinai surakinęs tarpuširdžius
mano akys ištino nuo prietemos
o širdis pasileido į sutemas
aklinai kiaurasparnis be šypsenos
be tikėjimo kryžium į viešnamį
mano grąžą kelionės įstiklino
o silpnybes vienuoliai išviešino
apledėjusioj laimėj koanos
be krūties nurašytoj kišenėj
aš save prievartausiu be galo
su galu sugrąžinsiu atvėpusį
ne atokvėpį o paskutinį
silpną norą sustiprinti viešpatį
kai nuo kainos nukandau menorą
bhagavad bhagavad, mano prieše

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite