Nuvyto vasara palangėse ruduo
Apverkdams ją prapjovė upių venas
Toli nuplovė žiemą murzinas vanduo
Ar beatgims iš jos pavasaris dar vienas

Minutėm metų virsmas prisiekia apkarst
O begalinės dienos abejingu sapnu plaukia
Beliko tik kaip brolis kartą ištarė ištart
Aš iš gyvenimo jau nieko nebelaukiu

Nebevirpės jau neviltim apkerpėjus širdis
Po tavo meilės priešmirtinio šypsnio
Likimo stirnos gano mano ilgesio pušis
Ir nebėra vilties išbrist iš šito miško

Dvejoju tik-
Pasiųst janonišką
Saliutą dangui, nusigert
Ir ant pirmosios
Laimės link rodyklės
Pasikart?

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite