Ant išblukusio stiklo sudie
Graviruoja padangių ruduo
Nėr mirties vandeny, tik gelmė
Nepabusk dar iš laimės, miegok

Šilumos po ledinės žiemos
Tau atnešiu saujelę, vilties
Mano jūra kaltės kaip vanduo
Žilo laiko bedugnėn garmės

Dvi svajones ir stiklą lemties
Mes atgimę išgersim drauge
Ilgesys pagiringas vėl lies
Nelauktai ne tave, ne mane

Prie mūs stalo prisės atmintis
Jos delne liepsna žvakės plazdės
Gal vaduos paklaidintas viltis
Iš atpigintų sielų tankmės

Nebeverk jei gali, man atleisk
Aš nepakeičiau upių tėkmės
Lai beprasmės vienatvės lašai
Dievo ašarų jūron lašės

Klyks žuvėdros su vėju drauge
Sužieduotos bangų su dangum
Jei nupieštum širdelę lange
Dar pabūčiau laimingu žmogum

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite