Dieve, ar leisi mano sielai būt kada laisvai?

Be jokių sistemų..

ar schemų?

Tik su jausmais esminiais?

Aš maldauju atleisti man už kažką,

Už ką nesigailiu . Man tik gaila

Žmonių kitų, kurie man liepia

Elgtis taip, kaip visi, kurie nejaučia

To troškimo atsijungti.

Esmės nėra niekur, išskyrus

Absoliučią laisvę

Laisvę nuo visko, kas mus apibūdina.

Padaro žmogiškais, suvokiamais.

Aš nežinau, Tėve, kur man dėtis,

Nenoriu to.

Noriu grįžt į esmę, į esybę.

Tai lyg ne noras, tai privilegija

Tai yra tai, dėl ko aš gimiau

Tai yra tai, kur man vieta



O vėjyje esanti būtybę,

Sunaikink visa tai

Ištrink iš jų kvailių galvų.

Šiukšles.

Supkis, šėlk jų sielose,

Suteik jiems gyvo.

Gyvo.

Ir melodiją sukurk

Kariaujant su spindesio.

Neturinčiais.

Kad žinotų, kas jų.

Dievas ir Globėjas.

Ir kad pasaulis būtų,

O jo dabar nėra

Yra tik mano gyvenimas,

Beveris ir verkiantis,

Nes jį valdo spindesio.

Neturintys.



Ramybė mana.

Glūdi tame.

Pasauly tikram.

Ir bus jam pradžia.

Užsitarnauti nereikia,

Aukoti taip pat,

Tik reikia pajusti,

Esybe sava, kad

Spindėti turi, nevaržant

Kvaila..Sistema..

Ar schema.



Nužudė mane

Priklausau aš sistemai..

Ar schemai,

Tik mano esybė visa

Dar gyva.

Išgelbėt dar galima

Gyvybes naujas,

Trokštančias savaime...

Spindėti.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 impresija 2011-03-22 14:25
patiko
#2 AneBryde 2011-03-22 07:56
Prozinis eilėraštis, galima visokia forma. Man patiko, tarsi malda.
#1 zirzule 2011-03-15 19:31
"Nesu vertas, bet tik tark žodį ir mano siela pasveiks" Galima ir šitaip: "Dieve, ar leisi mano sielai būt kada laisvai? Be jokių sistemų... ar schemų, tik su jausmais esminiais? Aš maldauju atleisti man už kažką, už ką nesigailiu. Man tik gaila žmonių kitų, kurie man liepia elgtis taip, kaip visi, kurie nejaučia to troškimo atsijungti. Esmės nėra niekur, išskyrus absoliučią laisvę, laisvę nuo visko, kas mus apibūdina, padaro žmogiškais, suvokiamais. Aš nežinau, Tėve, kur man dėtis, nenoriu to. Noriu grįžt į esmę, į esybę. Tai lyg ne noras, tai - privilegija, dėl ko aš gimiau, kur man vieta, O vėjyje esanti būtybe, sunaikink visa tai. Ištrink iš jų, kvailių, galvų. Šiukšles. Supkis, šėlk jų sielose, suteik jiems gyvo ir melodiją sukurk. Kariaujant su spindesio neturinčiais, kad žinotų, kas jų Dievas ir Globėjas. Ir kad pasaulis būtų, O jo dabar nėra. Yra tik mano gyvenimas, bevertis ir verkiantis, nes jį valdo spindesio neturintys. Ramybė mana glūdi tame pasauly tikram. Ir bus jam pradžia. Užsitarnauti nereikia, aukoti taip pat, tik reikia pajusti esybe sava, kad spindėti turi, nevaržant kvaila... Sistema... Ar schema. Nužudė mane, priklausau aš sistemai... ar schemai, tik mano esybė visa dar gyva. Išgelbėt dar galima gyvybes naujas, trokštančias savaime... Spindėti."