Nieko tu negali be manęs naktimis susapnuoti
Ir į sostą įlipt pro skeveldrom nusėtus takus -
Tik betiksliai bandai nusiimti svajonę kuprotą
Ir nešioji lyg sraigė išvargusi buvusius mus.
Niekur tu nesurasi be mano akių sodo vejos,
Nenuprausi lietum kiek išdžiūvusios smilgos daigų,
Netgi jeigu pakvies nedidukės kirpyklos kirpėjas -
Jis vis tiek negalės sušukuoti žmogaus be plaukų.
Dar bandysiu tau rasti iš prieblandos kliedėsio sapną,
Kuriame pakylėsiu į sostą valdovą minčių -
Ar žinai, kad per liūtis pavieniai nevykėliai skęsta,
Aš viliuosi, kad mudu nuskęsim sukibę abu.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Jonathan 2011-02-11 20:40
Patarciau neskesti.