Didžiulė moteris diržais tave suvystė
Ir padainavo svaigulio balsu -
Kaip tu galėjai jos dainoj nuklysti,
Jeigu buvai prie mudviejų namų?
Juk aš kieme tau kilimus išklojau
Ir gardžią duoną krosnyje kepiau -
Staiga kaip vizija išbaldamas nutolai,
Net nesuspėjau pamojuoti tau.
Jau neateik rasojančiais atolais
Ir neskaityk beprasmiškų eilių -
Didžiulė moteris pigiais karoliais
Kvatos isteriškai kas naktį prie langų.....

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 Jonathan 2011-02-08 20:35
Pritariu ir as.
#2 Renata Kuršytė 2011-01-25 18:58
Tegaliu tik pritarti, ir aš jumis žaviuosi.
#1 Maybe 2011-01-20 23:24
žaviuosi kaskart šios autorės eilėmis, taip paprastai ir tuo pačiu neišmatuojamu skausmu alsuoja eilės, žavu perbėgt akimis, siela klampot sunku... p o e z i j a