Pažadėjai pūgų, bet nusinešei jas į palėpę -
Ten nebus snaigių šėlsmo, grožiu aplipinusių mus,
Gros tiktai neregys prie alinės, nerasdamas vietos,
Apie pūgą, kuri paskraidina lengviausius žodžius.
Aš atnešiu jam duonos, įpilsiu medaus salsvą šaukštą,
Įtikėsiu, kad jis -mūsų nerimo nuodėmklausys.
Jis tikrai pasiskųs, kad jo niekas giesmių neišklauso -
Aš meluodama guosiu, kad snaigės grąžina akis.
Bus gal vakaras, gal bus vidurnaktis - net nežinosiu.
Baltasniegiam kieme liks tik pėdos po mūsų kalbų.
Aš ieškosiu pūgų, aš norėsiu tave atkartoti,
Pasinerti į sūkurį šėlstančių snaigių baltų.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Jonathan 2011-01-04 19:40
Grazu, isivaizduotina:)