Skubėjo gatvėmis pūga,
laukais išbalintais skubėjo,
jos aiškiai jautėsi jėga--
lingavo medžiai ir drebėjo
ir buvo velniškai gausu
baltų mažycių adatyčių,
jos prigamindavo "ausų"--
gal, žmonės, matėte netyčia?
Bet vėjas liovesi staiga
ir sniegas krito jau iš lėto
lyg subyrėjusi saga
chalato senbernio gruoblėto...

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 zirzule 2011-01-06 22:37
Liux tekstukas, tikrai judesy, tik paskutinius "lėto" su "gruoblėto" kitaip gal, nes suprimityvina - žodžiai rimui pagal nutylėjimą :) dar paprašykite, kad kas klaideles ištaisytų (žinoma,jeigu pastebėsite pats) ;) ir sniegas krito jau iš lėto lyg subyrėjusi saga chalato senbernio gruoblėto...
#2 ponas_niekas 2011-01-03 19:08
impresionistas :)
#1 Jonathan 2011-01-03 15:55
Kaip nuostabiai aprasyta! Ta pugos jega teko man ne tik pajusti, bet ir buti jos kaliniu porai dienu:)