Už priekaištą, kurio neišgirdau,
Išeičiau iš namų į tavo erdvę,
Bet ramuma už nerimą slogiau
Apglėbusi, ledais ilgam suspaudžia
Ir nepaleidžia drumzlinų minčių
Dar tikinčių į pyktį ir grįžimą
Į sąrašą kaltų ir nekaltų,
Ar po mirties adventinį gimimą.
Už nuodėmę, kurią pati radau,
Kad tu suprastum, jog esu, jog myliu,
Kad atgailauju ir guodžiuosi tau -
Tik šypsenos - laiškai, kurie nuvylė.

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 Pranciška Regina Liubertaitė 2010-12-27 06:41
Pasisilgau tikros poezijos ir ją radau pas Emą. Su šventėmis!
#2 saveda 2010-12-26 16:32
Jautrūs Jūsų kūriniai. Reikės paskaityti.
#1 Renata Kuršytė 2010-12-13 20:12
Puikus darbas