Aš esu liūdesys, užsimaukšlinęs ryškią kepurę,
Užsirišęs iš ašarų nertą skarutę rudens,
Išdejavęs bangom nenumaldomai šėlstančią jūrą
Ir vis tiek neišmokęs lemtingo plaukiko vaidmens.
Aš pati skandinu savo laivą dienų sūkuriuose,
Nebandydama irtis į tolimą uostą sapnų.
Tiktai vėjas, žinau, mano sielą neramią paguosiąs,
Išsklaidydamas miglą virš mistiškos baimės gelmių.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#5 Ema Vosylienė 2010-11-10 20:06
O jūs kirčiavimą pakoreguokite pagal ritmą -juk poezija:)
#4 Elfai 2010-11-07 08:19
Penktoje eilutėje dėl paskutinio žodžio griūna ritmas man, o šiaip pati pirmoji patiko savo turiniu, jei jį supratau taip.
#3 By Zenas 2010-10-21 11:53
toks gyvenimas
#2 Jonathan 2010-10-20 19:08
Liudna, grazu ir suprantama, kaip ir visada.
#1 paulinasapnuose 2010-10-18 14:04
kažkoks liūdesys čia man įsipynęs yra. bet visai gražu.(: