ir kai užges verandoje ryža šviesa
ir lapai vynuogių žaliai nutils iš lėto
atšalusi imbierų arbata
išduos laukimą rytmečiu skylėtu

ir traukiniai benamiai po nakties
vežios keleivius bėgiais išprotėjusiais
o man sapnuosis išvarža rudens
ir tavo veidas nepadoriai vienišas

rudens lenktynėmis į žiemą pilnaties
į tuštumą užpildžiusią pilnatvę
važiuoju atleidimo pasikviest
į užmiesčio žydrų žibintų gatvę

kol susirinks šventi vardai rytoj
mechanikai apnuoginti prabunda
ir ralis prasidėjęs dykumoj
užstringa maldose rudens pagundų

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Renata Kuršytė 2010-12-15 19:37
Senai neskaičiau tokios puikios poezijos apie rdenį.Ačiū
#1 Gretaten 2010-10-16 07:12
Labai gražiai valdote žodį.