Kaip baisu, mylimasis, kad nėr jau tavęs visai niekur -
Mes keliavom drauge, tai kodėl tu staiga paklydai,
Nugarmėjai tenai, kur nebus mus svaiginusio sniego
Ir kur tu nesupuosi dainų, kurias man dainavai.
Pasiilgau jau žingsnių greitų ir stiprių palietimų.
Mūsų rūpesčių blyksnių ir tos iškalbingos tylos,
Padaryk nors trumpam, kad užaktų kasdieniškas grimas
Ir skaudus ilgesys nebeliestų tuštokos dienos,
Kad tu būtum šalia, nors nematomas,bet gyvybingai
Išalsuotum melodijas - tarsi esu ne viena,
Tartum būčiau vis tau mylima ir vis dar reikalinga,
Kad išgirsčiau ką sako be galo liūdna gitara.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 kuprius 2010-10-05 21:26
na, sitas man pasirode blankesnis nei 'keliauju tolyn', gal del to, kad visai megstu siuzetiskuma, intensyvuma, na net nezinau :). melodiskumas, kaip ir visuose jusu tekstuose, negali nezaveti, bet pritruko man orginalumo, dauguma minciu tartum jau girdetos, jau perleistos per begale ranku, nebespindi taip graziai :). tikiuosi nesupyksit uz spigius mazo pasisiaususio zvirblio pastebejimus tokiai lakstingalai, kaip tamsta :))