Jau dabar imu trokšti to neįmanomo dalyko. Atsisakiau jo, bet tik dėl to, kad dar labiau norėtų priartėti.
Leidžiu jam iš lėto, jau ilgą laiką skleistis manyje. Po truputį, iš lėto. Savu laiku buvau į šalį padėjusi šias viltis, bet sapnas.. tik sapnas sužadino pastarųjų dienų ir taip gan stiprias viltis.


Aš ėjau į kelionę, tik senas negeidžiamasis kišosi į mano asmeninę erdvę. Nužudžiau jį. Negailestingai ir.. tiesiai į krūtinę. Peilis. Bėgau keliauti toliau, auto-stop'u. Išvažiavau. Bet toje vietoje palikau JĮ.
JIS sėdėjo 4 mėnesius. Nežinau, kodėl tiek mažai. Sugrįžau trumpam JĮ aplankyti, pasikrauti kuprinę tolimai kelionei. Reikėjo kurį laiką slapstytis. Suabejojau JO pasiaukojimu. Vos pamačiusi JĮ, visas kūnas virpėjo, atrodė, jog tuojaus pat išsivers į kitą pusę. Po velnių, norėjau JO! O JIS mane pasitiko su pačia artimiausia šypsena. Visai be kaltinimų, netgi su ilgesiu. Džiaugėmės vienas kito atsidavimu. Negalėjau ilgiau užsibūti, JO tėvai mane stebėjo.
Man labiau rūpėjo skatinti savo dvasios platybes, nei bendrauti su savo tėvais. Jie nesuprato.
Paskutinįkart užšokau ant savojo dvasios plynių gyventojo ir išėjau.
Mes abu ruošėmės savo gyvenimo kelionei. KARTU.

Pabudau. Šis žmogus man kol kas visai ne daug ką reiškia. Bet jis veržiasi. Aš juo labiau.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Modesta 2010-08-08 18:28
http://www.youtube.com/watch?v=c-euUDSFMqI