Iš tylėjimo tik snauduliai ir ramybė
O iš nerimo - eilės, rauda ir balsai.
Nesenai atsisėdau, įžvelgdama ribą,
Bet kam tu - nesustojęs be batų ėjai.
Kartais , būdavo, natą švelniausiai paglostai
Ir staiga panardina naktiniai garsai.
Bet dažniausia jie puldavo šėlti ir guostis,
Kai taviškę gitarą šokdino skliautai.
Tu dienoraštį mūsų dainom išdainavęs
Palikai patylėt prie bekraštės ribos.
Pažadėjęs, kad rudenį vienišas klevas
Už tave mano tylumą šnaresiu guos.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Renata Kuršytė 2010-11-27 16:01
Puikūs tekstai.