Dienos ilgėja
ir sukasi pauksščiai
virš mūsų galvų.
Beveik pripratome prie AŠ ir TU.
Nežiūrėti į medžius,
kai jie tokie žali
"neišeina".
Pasakyk
kam skirti šitą dainą.

Padovanok man kelią dulkantį ir vedantį
tiktai į priekį.
Padovanok man ryto kibirkštį
su traukinais
išvykstančią.
Padovanok už saulės paribio užkritusį
jaukumą.
Padovanok.

Bet naktys ilgėja
ir sukasi varnos
virš mūsų galvų.
Beveik atpratome
nuo aš ir tu.
Žiūrėti į medžius
kai jie tokie juodi
"nebeišeina".
Nebesakai, tačiau sakydavai :

"Padovanok man kelią dulkantį
ir vdantį tiktai į priekį.
Padovanok man ryto kibirkštį su traukinias išvykstančią.
Padovanok už saulės paribio užkritusį
jaukumą.
Padovanok.
Save"...

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Virginija Gaudi 2010-07-05 07:58
:)
#1 Maybe 2010-05-12 07:57
nudundėjot jaukiai ir skausmingai, tuo pačiu savjingai. puiki daina! "Padovanok už saulės paribio užkritusį jaukumą."-ten tikrai būna jauku...