Mano tėve,nerūstauk, kad upės subėga į jūrą,
O seni paskenduoliai išlieka įstrigę krantuos.
Kad nurimęs dangus savo atspindį jūroj apžiūri
Sopulingoj aušroj užliūliuotas spalvų ramumos.
Tu paleiski upes - jos surado dainuojančią srovę
Ir nedidelėj valty nesutelpa žodžiai visi.-
Buvo laikas, kai užtvanką savo triukšmingai sugriovęs
Pasileidai į jūrą, bet ji buvo tau per gili.
Mano tėve, tie lietūs lašeliais pavasarius sėja -
Pasikalbinę vandenis, kad išsilietų šėlsmais..
Aš norėčiau iš upių sukurt neregėtą alėją -
Gal ir jūra tava aplankyti alėjos ateis

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Jonathan 2010-04-21 23:55
LABAI p a t i k o:)
#1 Ema Vosylienė 2010-04-21 19:13
Monologu,aišku.Gal kas pataisys.