Atokvėpis. Aušta. Palatoje demonų kvapas.
Dar šūvis iš kampo - lyg zvimbtų pašėlus kalba.
Kaimynas kaskartėmis šokteli ir pasikrato,
Pasakęs su šypsena, kad vėl diena pašauta.

Nusimetu palą - tegu pasirodo griuvėsiai.
Užsirišu skarą - taip noris pabūti sena.
Netoli dėdule su ūsais pasikalba dviese.
Ir ūsai pasiskundžia - šukų dar jiems nebėra.
.

O šiaip - visai gera - rašau kartais nerimui laiškus.
Kartu su palatos draugais deklamuojame juos.
Klausydami demonai taip manieringai nevaikšto,
Nes mūsų seselė juos ims ir nufotografuos.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 V. Šerelis 2010-08-24 16:12
tiksliai... "diena pašauta" griūsiu jau :)
#3 Ieva 2010-08-23 13:06
Man patiko, labai. Lengva skaityti ir įsivaizduoti visa tai. Šaunuolė :)
#2 Simbootia 2010-04-29 11:03
labai graziai ir aiškiai nupasakotas isivaizduojamo beprotnamio paveikslas... Tik si eilerasti skaitant iskyla toks, manyciau, gana elementarus klausimas... Kodel apie tai rasote, kurgi ta uzsleptoji mintis?
#1 ponas_niekas 2010-04-13 09:41
trenktas :)