NEPRIKLAUSOMYBĖ Romualdas Klupšas

1.
Duona myli peilį
Peilis ją suraiko
Sviestas myli duoną
Ją užtepa gražiai

Cukrus myli kavą
Ir joje ištirpsta
O kava laiminga
Patenkinta labai

Nepriklausomybė
Tai tik tuščias mitas
Nes kiekvienas nori
Gauti arba imt

Laisvė ir lygybė
Žodžiai ant granito
Kur už kiekvieną raidę
Mokama savim.

2.
Raketos myli dangų
Oras - žemė, žemė - oras
Ir aistringai skuba
Išreikšt savus jausmus

Kulkos myli kūnus
Tobulus, galingus
Ir kiaurai suvarpo
Jaunus ir sveikus

Nepriklausomybė
Tai tik keistas mitas
Jei lėktuvai kyla
Griauti ir naikint

Laisvė ir lygybė
Žodžiai ant granito
Kur už kiekvieną raidę
Mokama savim.

3.
Marmuro kolonos
Kelias rožėm klotas
Deimantai ir perlai
Puošia karūnas

O nepaklusniųjų
Laukia ešafotas
Palydės jie galvas
Už savo svajones

Nepriklausomybė
Tai tik tuščias mitas
Jei nesugebėjai
Kautis ir apgint

Laisvė ir lygybė
Žodžiai ant granito
Kur už kiekvieną raidę
Mokama savim.

4.
Žodis myli knygą
Ir joje pradingsta
Kas ir kaip meluoja
Jau sunku suprast

Tiesa kažkur anapus
Tik kam ji reikalinga
Ieškoti nepametus
Nepasidėjus rast

Nepriklausomybė
Tai visai ne mitas
Vien dėl jos juk verta
Gyventi ir numirt

Laisvė ir lygybė
Žodžiai ant granito
Kur už kiekvieną raidę
Mokama savim.


Pakruojis 2010 02 22


© 2010 Tritonas

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 ponas_niekas 2010-03-19 14:07
perkrauta, nors vietom visai įdomiai surašyta. tik šiurpas nupurto, kai eilutė dėl rimavimo užbaigiama tokiu žodeliu kaip "labai" :)