Esu karalius vargetų, mėsainis vegetarų,
Skaistus paveikslas purvinoj palėpėj,
Esu taika po mirtimis išpuošto karo,
Dviejų negimusių vaikų tikrasis tėtis.

Kada dainuoja - verkia mano kūnas,
O kai juokauju - karalystės skyla,
Net meilė manyje nesikalba, o tūno,
Kad dantimis iškąstų randą gilų.

Kodėl esu? Ir kas mane sutvėrė?
Paklauskit nebylio - to amžino poeto.
Tik jis įmato menką mano gėrį -
Sukniužusį, sudžiūvusį, skylėtą....

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 materija 2010-03-21 19:13
Pats pačiausias... tuo viskas ir pasakyta
#3 Virginija Gaudi 2010-03-08 18:31
va. tai ir reikėjo paskaityti. :)
#2 Maybe 2010-02-28 22:35
"Net meilė manyje nesikalba, o tūno, Kad dantimis iškąstų randą gilų." labai patiko ir pritiko visas,suskaičiau ir praryjau vienu ypu :) liux
#1 Jonathan 2010-02-27 21:06
Patiko, net ir labai.