Tavo mylimos keistos ir liūdinčios
Tavo geliančias kojas suradusios
Tarpdury prasilenkiančios, tylinčios
Liūdną dainą niūniuoja verandoje

Nesikeičiantis tylintis rūkas
Ir tamsėjančios rudenio naktys
Su žvake pasišviesdamos degina
Apšerkšnijusius ledo malūnus

O plazdėdamos stygos suranda
Tau pirštus atpažįstamai giria
Kaip į akmenis vis atsimušdamos
Tveria tankią melodijų girią

Vis sudegdamos ir išsitiesdamos
Delnuose tavo miršta iš lėto
Ir nukrinta
svajonės į miegančią
(Iš dangaus) jaukią palėpę

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 giedreea 2010-02-27 23:15
man patiko :)
#3 Maybe 2010-02-23 21:48
šauniai suskambėjo eilės :) jausmingai,ir rimas labai patiko,lyg atsikartojantis aidas,liux :)
#2 Virginija Gaudi 2010-02-23 19:41
je Šarūnai, ačiū ačiū skanduoju baisiai išsiviepus :)
#1 ponas_niekas 2010-02-23 19:29
trečia strofa kiek silpnesnė, visa kita - dailiai lyriška. maladec :)