Sugrįžai taip lengvai, prisidengęs motyvais nakties,
Į pradvisusią nerimu mano kasdienišką erdvę,
Kurioje ištylėti laiškai ir nerodyti filmai sukrės,
Kai juose praregėsi dejuojančią pragaro dervą.

Net malda nesudės iš eilės padrikų sakinių<
Iškliedėtų bemiegėj tyloj patalų labirintuos.
Kaupsis aplankas juodas skaudžiu pavadinimu:"Tu",
Bet jame visos frazės, kurias dar suvokdavau - kinta.

Nestovėk vidury - nebeliko jaukių kambarių -
Tik grotesko pano iš pažliugusio kapo fragmentų
Bei iš mudviejų ryto tylos, kurioje išnykstu,
Kad sugrįžčiau jau šmėkla tavęs išvaryti už vartų.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Virginija Gaudi 2010-03-08 18:34
man tai jokio tęsinio, po tokio eilėraščio - tai tik mąatyt. mąstyt. man patinka tokia nekasdieniška poezija. ne tik žodžiai bet ir mintis suraizgyta gražiai. maždaug taip - skaitai, ir nežinai, kas bus už posūkio - toks jausmas skaitant aplankė.
#1 ponas_niekas 2010-02-21 20:59
antra strofa labai patiko, pirma silpnoka, trečia nebloga. lauksma tęsinio :)