jau
nebeliko
ledų, kur mūsų akys tirpdė
ir planeta,
kurioj mes gimėm
pateko į kitas erdves

tu
man ištark žodžius,
kurie paguostų
vidury nakties

norėčiau padėkoti lietų
kad kalba garsiai ant palangės
gal jis nuplaus žodžius kalbėtus
prarastus
nors pirkom brangiai

nebuvo laiko
pralaimėt
kovojom tarsi priešai aršūs
reikėjo tik truputį patylėt
dabar jau žinom tai
bet
negi karsies
tu

tu man ištark žodžius,
kurie paguostų
vidury nakties



(artimiausiu metu bus įkelta ir daina)

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 Virginija Gaudi 2010-03-01 19:05
nei tu ponas Šarai nupušęs, nei tu ką. :) ačiū užu palaikymą.veik kaiip darželiniokė aš čia vis dar jaučiuos :D
#2 ponas_niekas 2010-02-21 20:57
ai, ir dar šį tą pamiršau - viską supratau, net ir tai, ko iš pradžių nesupratau (aš šiandien nupušęs ;))
#1 ponas_niekas 2010-02-21 20:56
pradžioj nesupratau, bet paskui tik stipryn ir stipryn, bravo! :) tiesa, "padėkoti lietų" (ne lietui) - čia taip turi būt? :)