paralelinės upės bekrantės
ir daugiau ir mažiau trūksta oro
mano debesys spėjo pasenti
o lietus jau į norą nerodo
o perpus ne daugiau negu kryžius
o abiems po mėnulį į veidą
tavo dienos skubėjo Paryžiun
mano norai juodai pasileido
tik paskui o dabar patylėkim
palaipsniui šimtą metų po šimto
dar atsversiu nakvynę palėpėj
kur šią naktį gyventi išvirtom
kurčią lietų klausytis nebylūs
žalią širdį troškinti be vyno
prižadėsiu laimėti šią bylą
o rytoj vėl pralošiu kaimynei

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite