Kai manęs neliks - nors vieną sykį
Tu sustosi tarsi nejučia
Ir mane šešėly pamatysi -
Švies naktis vilkolakio delčia.
Pagalvosi: neramiai dunksnoja
Įkyrokas prietemos lietus -
Bet tai aš vartysiuos Tau po kojom,
Vos paliesdama malda padus.
Ryt laimingas, apkabinęs meilę,
Tu su ja klajosi palengva.
Krisiu žemėn panarinus galvą,
Vėl numirus ir užkasama.
Bus ir taip - įsukus laimės valsui
Palytėsi sruogas jos juodas -
Aš išblyškus Tau pasivaidensiu,
Priekaištaudama, kad nebėra manęs.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 kaip_vaikas 2010-02-05 22:35
, o man kaip tik tai gyvenimiška ir gražu. Svarbu. :)
#1 ponas_niekas 2010-02-05 12:13
jezusmarija :). gyvenimas gražus ir nesisuka apie vieną žmogų, prašom tai įsikalt į galvą :). o jeigu tai įsikals ir į eiles - skaitysiu su dideliu malonumu :).