Drėgną sniegą poetai kas dieną eilutėse žeria -
Žodžiai krinta ir tyli - nuobodūs, lengvi ir balti,
Tarsi būtų tušti cigarilių naktinių pakeliai
Po eiliuotų kalbų iš balkonų rytais išmesti.
Tarsi ryto rūkai nusiprausę pavirstų į kryptį -
Iš kurios šitą žiemą kiekvieną savaitę grįžtu.
Pasirašius šalčiu apie sningančią prietemoj mirtį,
Apie nėrinius snaigių ant karsto medinio kraštų.
Kai nustos žodžių pūgos transliuot išprotėjusių valsą
Ir tarp šokančių dviese nebus palaimingų akių -
Aš tą sniegą eilių nuo krūtinės bemiegės nubersiu,
Kad iš naujo ieškočiau baltoj panoramoj prasmių

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 ponas_niekas 2010-01-18 14:56
gražu, tik emocija kažkaip išsikrovė į pabaigą, norėtųsi gal kokio aštresnio akcento, bet čia tik mano iškreiptas skonis :)
#1 Jonathan 2010-01-16 15:39
Ieskokit tu nauju prasmiu:)